1 mend. (aditz trinkoari edo laguntzaileari aurretik loturik, edo alegiazko baldintza-adizkien osagai gisa; baldin har dezake indargarri) [baldintza-aurrizkia] si
2 mend. (nahi izan, on izan, hobe izan bezalako aditz nagusiak dituzten perpausetan, objektu-perpaus menderatuak sortzeko partikula) con los verbos de voluntad, expresiones desiderativas, etc.